Pasaulis tobulėja. Šių metų karnavalas buvo pats geiriausias ever. Aš žiūrėjau, ir net neįsivaizdavau kas laimės. Nepavydžiu komisijai.. Bl, išrinkt 3 geriausius.. Labai sunki assignment. Žmonės LABAI sutobulėjo, didžiuojuos jais visais. Simono Daukanto vidurinė mokykla valdo.

Šiandien mokykloj likau iki 19:00 (maždaug žinoma). "Padėjau" klasiokam su penktokų vaidinimais. Buvau apšvietimas (tie, kas žiūrėjo vaidinimus, galėjo mane pastebėt per "everybody dance now". Tada ypač parodžiau, kad ir aš egzistuoju :D). Mane išprašė, pasiūlę čiulpinuką. Iš tiesų tai aš buvau visai jį užmiršęs, vėliau priminė. O paskui kažkas man pasakė, kad gausiu 2 čiulpinukus. Pasirūpinau, akd šisw gandas taptų realybe. Ir žinokit, man labai patiko ten būt ir leist laiką. So much fun. Visiškai nesigailiu. Buvo kaip iš kokio vaikiško, pamokomo filmo, kada kox "blogiiukas su iš tikrųjų gera širdim" sutinka padėt geriečiams vedamas savo kėslų, bet paskui sužino, ką reiškia draugystė, ir susidraugauja, ir laimga pabaiga.. Tai man panašiai buvo. Tik filme būtų blogiukas galiausiai atsisakęs užmokesčio. Bet kad ir kaip man patiko ten dalyvauti, būsiu realistas, ir savo dviejų čiulpinukų neatsisakysiu. Nors jei jie norėtų nebepirkt, aš neužpykčiau, bet kol man ką siūlo, neatsisakau.

Šiendien tėtis klausė ko norėčiau dovanų. Ir aš supratau, kox tobulas mano gyvenimas šiuo atžvilgiu. Man nieko netrūxta. VISIŠKAI NIEKO. Bliamba. Kaip aš stengiaus sugalvot, ko man reikėtų. Bet aš neįsivaizduoju, ko iš visgali reikėti. Kompas naujas, ausinės su mikrofonu naujos, pelė ir klaviatūra veikiančios, ir patogios. Ko dar gali reikėti? Muzikinis centras yra. Telikų visąlaik bent po vieną būna laisvų. Tai.. Po šitų visų dalykų pinigai nebetenka tokios jau didelės prasmės. Maistas.. Ko dar? Nežinau, sunku įsivaizduot. Bliamba. Sausį savaitei per pamokas išvyxiu į Šeicariją, kalnus. Bet ar aš apsidžiaugiau? Ne. Aš pagalvojau "per pamokas?!". Mokykla man vienintelė teikia kažkokį, nors ir silpną tixlą.

Aš visada liūdnas. VISADA. Tas mano per didelis džiaugsmas tėra kaukė. Nothing but a mask. Nekenčiu aš iš tiktųjų visko. Yra išimčių, bet labai labai mažai. Aš žinau, ŽINAU, kad nusižudyt būtų pati protingiausia išeitis. Garantuoju tai. Bet blet, nesuprantu, kodėl nedrįstu. Taip lėva... Apie mirtį galiu tik svajot, bet iš tikrųjų nusižudyt man niekad neišeis. Nekenčiu šito, fuck. Aš VISĄLAIK liūdnas.

Nu ir gerai. Pasitraukiu. Px, kaip nors iškęsiu. Ate.

Pastebėjot, kad visi pavasario mėnesiai yra paukšwių pavadinimai? Dariaus S. teorija ta, kad todėl, jog Pavasarį grįžta paukščiai. Maybe. Kad ir kaip ten būtų, įdomus faktas.

Prisimenu, kaip sugalvojau šią frazę. Tai buvo per dailės pamoką. Pamokos gale visi turėjo parodyt ką padarė. Aš, žinoma, nieko buvau nepadaręs. Mokytoja tikrino pagal suolus. Patikrinus vieną grupę, nueina prie kitos. Man tereikėjo persėst prie jau patikrintos grupės, ir aš išsisukau. Ir tada aš sugalvojau šią frazę: Every system has a bug. And now, thanks to www.marskineliai.lt and mom's money, šią frazę žinos visi, kurie matys mane be kuprinės! :D

Buvo faina, kai šiandien paklausiau Aušros, ar prisimena, kaip sukuriau šią frazę. She remembers! Mes tada kartu sedėjom, ir aš prie jos ir sukūriau. That's so cool!

 

 

STRANGE KID till I die!

Kai mano tėvas užeis pas mokytoją į kabinetą ir pasakys "Laba dieną, aš tokio Tautvydo iš 11 klasės tėtis", nebus taip, kad mokytojas atsivers 11 klasės dienyną, susiras mano pavardę, pažiūrės į pažymius, ir pagal juos pasakys savo nuomonę apie mane. Ne... Išgirdęs vardą "Tautvydas", mkytojas pasakys "o-ho-hooo, taip, taip, prašom prisėst..". Tas ožhožho iš tikrųjų yra paprastas ooo, betmokytojas tai sakys šypsodamasis, ir taip gausis.

Coz evrybody knows my name.. *pagal Kelly dainą, užmiršau pavadinimą, bet ji nedaug dainų ir turi. Ten dainuoja Everybody knows his name! Tai va, aš taip pat apie save sakau.*

Bet kaip galima tėvqms nepasakyt, kad bus susirinkimas? Juk pasirašėm, bliamba. Ne šiaip tas parašas yra. Negerai, jei iš tikrųjų meluosit. Žinot ką? Pasielgsit kaip Marija. Fuck, jei pasirašei, tai ir įvykdyk savo parašą. Aš neįsivaizduoju, kaip galima kitaip pasielgt. Tai yra labai žema.

Žinot tuos greičio matuoklius, kurie fotkina greitį viršijančias mašinas? Žiemą jie būna apsngiti, ir policija gauna nekokybiškas nuotraukas. O kaip tik žiemą greitį ir reikėtų labiau reguliuot, nes slidu.

Every system has a bug.

Aš tikrai žinau, kad dabar neišsakysiu visko, ką aš noriu pasaky apie žmogų. Bus dar daug papildymų. Aš tikiuos..

Va tokią pradžią buvau sugalvojęs. Deja, dabar nuotaika ne tokiai pradžiai. Tiesiog.. Noriu pasakyt, kad žmogus yra nuostabus padaras. Tai yra didžiausias pasaulio stebuklas. Žmgus. Labai sunku apsispręst nuo ko pradėt, bet manau žinau svarbiausią.

Visi žmonės skirtingi. Absoliučiai visi. NIekad nėra 2 vienodų žmonių. Ir negali būti taip, kad yra 2 vienofi žmonės, bet skirtinguose laikuose. Ne, taip nėra. Iš kur žinau? Vienintelis argumentas yra, I can feel it. Bet ne tik jaučiu, bet tikrai žinau. Nėra vienodų žmonių. Tai ar jūs bent įsivaizduojat kiek daug skirtingų kombinacijų yra? Neįtikėtinai daug. Ir tai yra nerealu. Šiandien lyg tyčia kalbėjau su tokia kaimyne. Katerina, nors visi ją vadina Katcia. Nors rūko, ir šiaip yra labai tipiška, bet bent jau labai draugiška. I admire friendly ppl. Ir štai,. šiandien su ja kalbėjau. Klausau jos, ir girdžiu... Šalnę. Nerealu. Galvoju "kaip gali būti 2 tokie panašūs žmonės?", bet tai žinoma ne tiesa. Su ja Šalne ją skiria absoliučiai viskas, išskyrus balsą. Lygiai tox pat. Taigi, jei jau nutinka taip, akd kas dviejuose žmonėse yra to paties (o taip nutinka tikrai labai dažnai), yra pilna kitų savybių. Ir tas smegenims nepakeliamas kombinacijų kiekis užtikrina kiekvieno žmogaus savitumą.

Žmogus turi protą. Tai nerealus dalykas. Bet ne tik, kad turim protą, bet mūsų ir daug. Juk nėra taip, kad vienas žmogus sugalvojo absoliučiai viską. Tai mūsų skaičius padarė tai, ką dabar galim regėt visur, kad ir kur apsisuktumę. Mes mokam bendradarbiauti. Kiekienas mąsto kitaip. Tai irgi yra įdomus dalykas. Ir mes, po vieną, naudojames kitų jau atrastais dalykais, ir atrandame kitus.

Man taip sunku patikėt nuo ko visa tai prasidėjo.. Nuo... (mano teorija...) Vieno akmens. Vieno iš daug aplink besimėtančių akmenų. Bėždžionė paėmė tą akmenį ir išmoko žudyt medžiot.Vėliau visos bėždžionės pradėjo nauduotis tuo įrankiu. Vėliau, iš akmenų padarė ugnį. Neįsivaizduoju kaip taip nutiko. Pasaulį valdo fuxai. Jie gali pakeist visą istorijos eigą. Oi./. Tingiu toliau fantazuot. Tai neesmė. Esmė štaii kame: Mes esam tuo, kasesam dėl pagrindionio dalyko: rankų. Jei tobulas kūno sudėjimas, nieko nebūt ivykę. Kažkodėl neišsivysčiusios bėždžionės rankas irgi naudoja, daiktams paimt, karstytis po medžius. O mes išradom, kad su ranka galima daryti daug daugiau. Mes galim esančius daiktus keisti.Tai leidžia mūsų lanxčios rankos. Jūs tik pažiūrėkit į jas! Jos visagalės! Kaip mes spausdinam klaviatūra? Jūs atkreipiat dėmesį? Jūs pažiūrėkit, kaip mes viską mokam padaryt. Kaip mes prisitaikėm prie klaviatūros, ir dabar per sekundę parašom ilgiausią žodį. Damn, ppl, mes valdom!

Tikiu, kad egzistuoja gyvybė kitose planetose, mūsų dar nepasiektose. Bet niekur nerasit protingesnio padaro nei žmogus. Ten bus dog-like creatures, kurie nemąsto, o vadovaujas instikntais. Bus daug visko. BNet nebus rūšies, kuri vadovautų kitoms rūšims, kuri irgi mokėtų kurt dalykus, ne. Protą turim tik mes.

Galima mąstyt taip įvairiai. Kiekvienas turi savo tiesą, ir visos jos teisingos. Taigi man būtų labai įdomu pažinti Dievą. Juk jis žmogų padarė pagal save patį. Taip, gal Adomas ir buvo panašus į Dievą, bet žmonių pridaugėjo, ir jie kažkodėl labai skiriasi. Tai kaip DIevas mąsto? Ar jis forsas? Ar jis griežtas, ar drovus? Ar menininkas, ar scientist? Kox yra tas, kurs sukūrė žmogų pagal save?

Nemana, kad žmonės išsinaikins. Kad ir kaip visi prieštarautų, manau, kad gėris galingėja. Nebebus tokio pasaulinio karo, kuris visiems atneštų blogį. Žmonės MOKA mokytis iš savo klaidų. Kai mirsti, ir sužinosit visą tiesą, tada aš iš visų skeptikų išsijuoxiu. Jūs pamatysit, žmonių ateitis- rojus. Juk tai, kad pasaulis mašinėja, kompiuterizuojas tikrai nereiškia, jog ateity bus dirbtiniai augalai, visur cementas, ir pan. Visai ne. Kaip jau sakiau, žmonių yra skirtingų. Visuomet bus tokių, kurie augins pas save gėles, kurie mieliau išeis pasivaikščiot į mišką, nei pažiūrės miško paveixlėlių per kompą. Jūsų protą užvaldė durnos fantastinės knygos. Pamirškit jų sukurtą ateities vaizdą ir kurkitės savo. Aš jums nepasakosiu apie ateitį, jūs turit patys ją susigalvot. Juk pasaulis dings kartu su jumis. Jūs mirsit, jūsų nebebus, tai kur pasaulis? Aišku, kad nebebus. Visas pasaulis gyvena tik dėl Tavęs. Viskas vyxta tik dėl Tavęs. Kai Tu dingsi, mes dingsim. Reikia tai suprast, būtinai. Taigi, ir ateitis, ji bus tokia, kokią jūs įsivaizduosit prieš mirtį.

Manau šiam kartui užtex, nes pamečiau temą "Žmogus yra tobuliausias padaras" ir pradėjau rašyt mintis, kurios seniau sukos galvoj, tik tingėjau išrašyt. Px.

Žinokit, kad Žmogus yra visagalis. Kiekvienas iš mūsų kuria savo ateitį. Mes visi turim krūvą pasirinkimų. Galim rinktis, ir tai dižiausia Dievo davana žmogui. Ačiū Tau, kurs esi Danguje. Kaip ten, taip ir čia. Kasidienės duonos duok mums, ir pagerbk mirusius, ir pan... Ir daugiau nepamenu. Bet čiaip, Ačiū Tau. Gyveniams yra geriausia dovana, kurią mes esam gavę. Dėkui, dėkui, kad ir kiek sakyčiau, niekad neišdėkočiau. Tu galingas, oh yes you are! Nemanau, kad žmonės dažnai Tau už tai dėkoja, tad šiandieną aš kalbu visų mūsų vardu. Ačiū Tau.

Mano gyvenimas:

Iki 4 metų visiškai nieko neprisimenu. Nieko. Aš tuomet neegzistavau. Todėl aš ir UŽ abortą, žmonės tada dar neegzistuoja, tad visisškai px jei ir nužudysi. Tiesą sakant, abortas man yra 100% noramlus dlykas. Dar noriu pridurt, kad legalizuočiau žmonių iki 4m. žudymą. Taip, dabar probably visi galvoja, kad tai nusišnekėjimo virūnė. Bet aš iš tiesų taip manau.Manau turi teisę žmonės pabandyt augint vaiką, o jei jiems per sunkų, galėtų jį nužudyt.Bet tai turėtų padaryt jie patys, ir lai sąžinė juos sugraužia. O jei ne, duodu savo respect tokiems žmonėms. (tokiems, kurių nekamuotų tox poelgis) Aš pats nedrįsčiau nužudyt jau gimusio vaiko. Nemanau.

Nuo keturių metų prasideda flashiniai prisiminimai. Kažkodėl trečiu asmeniu. Manau todėl, kad prisimenu ne iš savo prisiminimų. o tik prisimenu dalykus, apie kuriuos man kažkas pasakojo. Bet nežinau, gal ir šiaip tiesiog prisimenu trečiu asmeniu. Gerai pagalvojus, gan daug pas mane tokių prisiminimų, ne tik iš tokios senos vaikystės. Keista.

Nuo 6 metų zradėja bendraut su kitais vaikais, kiemo draugais.

7 metų tapau strange kid. Visi matė, kad aš kitox, ir jau tada iš manęs pradėjo juoktis. Buvau keistas. Bet apie save tuomet ne taip maniau. Tada aš buvau juokdarys. Gerai prisimenu. Ir tai nebuvo blogas dalykas, kaip kas nors gali pagalvot. Turėjau žmonių respect'ą. Jei prie manęs lįsdavo kas (pasitaikydavo), turėjau daug draugų, kurie padėdavo. Be to, tada gerai mokėjau bėgt. Buvau greičiausiais, Iš visų. Tai man padėjo išgyvent. Tik dėl mano gebėjimo greit bėgt, pirmąkart į galvą gavau 16 metų. Buvau labai greitas ir suktas. jei ir pagaudavo mane (kad pagautų reikėjo bent 3 žmonių) greit išsisukdavau. O visi aplinkiniai stebėdavo kaip kažkox mažiukas šaipos iš bent žymiai didesnių (bėgiodamas nuo užpuolikų kiek galėdamas iš jų šaipydavaus. Buvau juokdarys, turėjau gerą humoro jausmą, tai man nebuvo sunku). Greit tie užpuolikai tapo mano draugai ir padėdavo jei kokie nepažįstami lįsdavo. Nuostabūs laikai būdavo.

8ių gavau savo pirmą kompą. Zilitoną. Tiesa, prieš tai jau buvau turėjęs terį, tad apie kompus buvau kažką girdėjęs, ir tas zilitonas buvo tobuliausia mano gauta dovana. tada sužinojau, kad ir kiti tokius turi, ir nuo tada pradėjau vaikščiot pas klasiokus ir kiemo draugus ir žaist kompu. Mat tėvai jau tada pastebėjo mano silpnybę kompui ir pradėjo slėpt jį. Iš pradžių vaikščiojau pas klasiokus dėl kompo, bet vėliau tai tapo habbit. Turėjau būtinai pas visus apsilankyt. Jei neklystu, iki išvažiavimo į Vilnių tik pas 2 žmones nebuvau nei karto užėjęs.

Atvažiavus į Vilnių (6 klasė) supratau, kad esu keistas, ir jau tada pasivadinau strange kid. Vilniečiai laibiau laughed at me than laugh with me. Oh vwell, as long as thay laugh.. Vaidinau savo rolę, ir buvau keistas.

Iki 8 klasės susitvarkiau savo gyvenimą ir jau turėjau draugų.

NUo 8 klasės pradėjau gyventi. Normaliai gyvenau.

Ir štai, 10 klasė. Everything's changed. Visi pasikeitė. Tai įtakojo ir mano pasikeitimą. Blet, VISKAS pasikeitė per tuos vienus metus. Nekenčiu aš tų metų, ir lai jie prasmenga skradžiai (pirmą kartą naudoju tokią frazę). Daug emocinių traumų, oi,.. Ne.. Nepasakosiu.. Tiek daug visko įvyko, daugiau nei per visą mano gyvenimą.. Neišpasakosiu.. Tiek nuotaikų kaitų, tiek problemų, tiek ir linxmybių.. Tiek daug different stuff.. Ir viskas pasikeitę. Keista, bet nuo 10 klasės nuotrauką lyg tyčia esu pametęs. Nors šiaip nuo 8 visas turiu (visas3 :D). 10 klasėj tiek daug pirmų kartų buvo. Pirmą kartą buvau pas psichologę, pirmą kartą teko keist savo nuomonę, ir lots of other different stuff.

Dabar esu sutrikęs. Nors viskas nusistovėjo, nieko nesuprantu. Jaučiuos taip, lyg bet kurią akimirką viskas gali pasikeist. Nepatinka man šis jausmas. However, kai mąsčiau apie šį blogą, galvojau, adk rašysiu, jog dabar gyvenu auxinį savo amžių, tobulybę. Deja, tai tik įrodo mano įtarimą, jog nuotaikų kaitos pas mene vyxta gan dažnai. Šiuo metu taip nesijaučiu. Dabar manau, kad šis laikotarpis vienas iš durnesnių. Ech, who cares about now. Tobuliausiai gyvenau nuo 6 iki 6 klasės (wow, gerai čia gavos su skaičiais). Todėl ir gyvenu prisiminimais.

 

Dabar nesu nei greitas, nei juokingas. Daugiau niekieno namuose nesu buvęs (išskyrus Darių S, Domantą ir Aistę).Neaišku ar turiu gerų draugų. Praradau pasitikėjimą savimi. Esu drovus (auxiniu laikotarpiau sakydavau, kad drovumas yra durnystė:galiu išdrįst padaryt bet ką, išskyrus prabėgt per miestą visiškai nuogas). Jaučiu didelį spaudimą dėl MANO ateities. Nuotaikų kaita. Ženklų (dievo) ieškojimas. Esu POP žmogus. Jei praeities man būtų kas pasakę kuo aš tapsiu, ...  Neįsivaizduoju kas būtų buvę. Netikėčiau.. Gėdyčiaus savim. Pasmerkčiau savo atieties save, išsijuokčiau iš jo, ir tyčiauičuas. Tapau tuo, ko labiausiai nekenčiau. I should be ashamed of myself.

And I am.

Esu totally POP žmogus. Man patinka BEP ir visi tie HipHop dalykai. O tai dabar yra POP, kad ir kas kitaip sakytų. Ir iš tiesų, nes aš tox jau keistas. I used to be, that's true. But dabar esu totaly POP žmogus. Blet, gali būt, kad taip "nusileisu ant žemės" jog net įsimylėsiu kokią rūkorę. That would be.. I don't know, strange? Not for me. At least for now. But things can change. They do. All the time.

Buvau su mama Akropoly vakar.Ir įvyko tox įvykis. Aš sėdėjau ant suoliuko ir laukiau kol mama apžiūrinėjo kažkokią parduotuvę. Buvo ksršta, muzika kažkokia lėva, ir dar tyli, ir šiaip,. karšta, bloga.. ir prie manęs priėjo sargybinis ir sako "Tau viskas gerai?". Aš supratau, ką jis turėjo meny. Moments ago Marija buvo pasakius, kad atrodau kaip narkomanas. Ar pasakiau "buvo pasakiau"? Turėjau omeny "moments ago Maryja zyzė kaip aš durnai atrodau, kaip kox narkomanas". Na, kad ir kaip man buvo bloga, bet nenorėjau, kad prie manęs prisiknistų sargybinis, kad pradėtų aiškint jog narkomanams ten ne vieta, tai pakeičiau balsą į "labai normalų", ir pasakiau jog tiesiog laukiu mamos. Tas pasakė "tikrai?" , sulaukė mano atsako "taip" su "normalia" šypsena, ir nuėjo. Nebenorėjau, kad dar kas lįstų, tai pasistengiau daugiau nebemakaluoti plaukų. Ir šiaip, neatrodyt narkomaniškai. Iš tiesų, anxčiau būdavo tokių atvejų, kada jausdavaus kaip narkomanas. Ir neretai. Ir vakar suvokiau kame esmė. Gi aš vakar kaip tik buvau su kitokiu bliuzonu (ar kaip jis vadinas, nežinau rūbų pavadinimų, tiesiog dalykas, kurį deduos ant maikės). Ir kiek pamenu visąlaik kai jausdavaus junkie, būdavau su šitu bliuzonu. bet rimtai, prisimenu iš flashinės atminties tų rankovių epizodus.. Ech, šiaip jaustis narkomanu nėra vlogai. Man visai patinka. Tikrai.

Jei rašyčiau knygą, užrašas knygos gale, arba prologas būtų šitox. 

Šią knygą parašė Tautvydas Miknevičius AtA AKA strange kid. Gal dabar tai nieko ir nesako, bet jūs tik palaukit, labai greit bus taip, kad nickas says it all. O kol kas kreipiuos į visus Lietuvos lietuvių kalbos mokytojus. Nedrįskit parint (kaip matte šis žodis parašytas, ir be kabučių. Ir šis, kablelis padėtas visai ne vietoj. Susitariau su redaktorium, kad leistų viską palikti taip, kaip aš noriu. And U know what that means? REVOLUTION!!!!), kad kūrinio "lyrinis aš" negali būti autorius. Na, galiu pasakyt, šioje knygoje taip ir yra. Šioje knygoje kalba keistas vaikis. O tai esu.. Aš! Taigi šio kūrinio lyrinis subjektas ir yra autorius! HAHAHA! REVOLUTION BABY! Ir visi kas norit šitaip leist knygas, aš jums įsteigsiu specialią talentingų žmonių leidyklą! Jūs turite suprast, kad tam reikės DAUG pinigų, tad neužtex, kad jūs pirktumėt. Neskolinkit draugams! Lai jie patys perka! Tiek norėjau pasakyti. Gal nuo šiol tokios knygos paplis, bet visi žinokit, kad jų pradininikas buvo STRANGE KID!

O, beje, šioj knygoj aš pasakoju.. Tai kas ateina į galvą, tiesiog mintys. Mintys, mintys ir mintys. Tokios pat prasmingos, kaip pvz. Hamleto, tik tais daug įdomiau skaityt!Yeah! Tik *"DaVinčio kodo" kaina suapvalinus iki Litų* Litai ir 99 centai!

U know You want it! Buy it! If You buy this book, Your life will be better Your life will be betterOh yeah, your life will be beter!

 

So ell me, what do you think? Would you buy this kinda book?

Noriu pasikeist.Užkniso mane rutina. Antradienį pabėgau iš lietuvių ir filosofijos. Blet.. Nežinau kaip jaustis.. Noriu pasikeist, bet ar tai gerai? Fuck.. Užkniso būt strange kid. Nors noriu vis dar būt keistas (tik kitox), bet "strange kid" jau mane užknisa. Čia vienadieniai jausmai. Rytoj viskas bus gerai. Bet ne dažnai okie jausmai apeina, tai dar kaip nors pabandysiu juos aprašyt. Ne. Jau vis dėl to nebežinau ką dar rašyt. Ir vėl. Ir vėl aš tai parašiau. Neįmanoma man be tos frazės!

Alt+33 = ! (kai Lt nustatyta kalba). Ačiū nieko_ner už tai, kad man šitą parodė.

Nebusiu aš jox informatikas. Neįmanoma. Kai matau, kaip gerai tai išmano Darius, aš 100% žinau, kad aš nebusiu informatikas. Ir, deja, nieko geresnio nesugalvoju (o galvot jau reikia, matau tai iš aplinkinių), kaip tik, kad busiu rašytoju. Gaila.. Bet tiesiog daugiausia girdėjau tokių frazių, kaip "Būk rašytojas".. Na ką gi.. Fuck. Nelabai man patiktų būt rašytoju manau. Mano harakteriui labiau tinka tox darbas, kuris turi nesikeičiančią rutiną.. Dirbu kažkam, ne sau. Va tox darbas, aš įsivaizduoju, yra saugus. Kai pagalvoju, kox darbas tai turėtų būt, įsivaizduoju tik 2 dalykus:

1, Paprastas krovikas, žmogelis nešiojantis daiktus, perstatynėjantis juos. Labai paprastas žmogus, veikiausiai gyvena be kompo.

2, Iš amerikietiškų filmų, tokioj kontoroj dirbantis žmogus. Vienoj salėj daug kmpų, ir tai yra skirtingos darbo vietos, ir jos visos perskirtos balta siena. Filmas Matrix, jei kas dar neįsivaizduoja.

Saugus darbas.. Bet tuomet neišnaudočiau savo gabumų (negaliu iš šalies į save žiūrėt, esu labai pasitikintis savimi, todėl įsivaizduoju, kad turiu gabumų). Rašyt knygas.. Gal ir patiktų.. bet neįsivaizduoju, kaip tai daroma.. Nejau tiesiog gyveni.. gyveni.. Parašai knygą, gauni pinigų.. Ir gyveni? Skamba truputį neįtikimai. Už vienos knygos atlyginnimą reik pragyvent kol parašysi kitą. Tikrai nesaugu.. Bet gal ir būtų faina. Tobuliausia būtų, jei aš etikėtai iš kur nors gaučiau daug pinigų (palikimas tarkim), ir tada galiu experimentuot su tom knygom. Wow...

Jei busiu rašytoju (Most definitely not), įdomu ar galėčiau sulaužyt tas kvailas taisykles, kada redaktoriai perskaito, ir ištaiso tą darbą? Nepatinktų man tox dalykas. .. Juk..Ai, ką tik supratau. Jei rašau grožinę literatūrą taip reikia. Bet aš nelinkęs į tą dalyką. Vienintelis, ką moku yra rašyti pirmu asmeniu. Čia aš, tautvydas MIknevičius, rašau šitą. Šio kūrinio (jei tai galima pavadint kūriniu) "lyrinis aš" ir yra autorius! Šitaip aš rašau. Kox čia stilius? Nejau autobiografija? Nah, man, this is impossible. Negali būti. Čia visai ne autobigrafija. Juk ne.. Me? Mmm.. Ai, honestly, pradėjau rašyt šitą vakar, tai dabar nebe ta nuotaika. Tai baigsiu.

Baigiu.